pateisinti

pateisinti
patéisinti vksm. Jõ prãstą dárbą gãlima patéisinti patirtiẽs stokà.

.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisinimas — sm. (1) Rtr 1. NdŽ, KŽ → pateisinti 1: Nėra ir negali būti jam pateisinimo! V.Krėv. Visa, apie ką aš čia kalbėjau, nėra jų pateisinimas rš. ║ refl. Rtr, KŽ: Tokį pasiteisinimą įstatymas laiko nepakankamu NdŽ. Ieškoti pasiteisinimo DŽ1. Bet jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teisinti — ( yti K; N), ina, ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Teisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti teisina DŽ. Tą vaikelį visumet teisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • beširdystė — beširdỹstė dkt. Patéisinti sàvo beširdỹstę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nacis — nãcis, nãcė dkt. Káltinti mėgi̇̀nimu patéisinti naciùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nacė — nãcis, nãcė dkt. Káltinti mėgi̇̀nimu patéisinti naciùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmokėti — 1 apmokėti 1. tr., intr. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokėt ir knygas nuspirkt Dgč. Apmokėjo visiems skolininkams BsMtII168. Ma[no] visos mokystos apmokėta Rod. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkaltinti — tr. pateisinti: Advė nori suprasti Dagienę, nori ją atkaltinti I.Simon. Pinigai kaltuosius atkaltina A1885,237. | refl.: Ji būtų atsikaltinusi tuo, kad esanti per daug užimta I.Simon. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”